grabūzdas

grabū̃zdas sm. (2, 4) Arm 1. Kb, Btrm bot. tokia valgoma žolė plačiais lapais: Moja pas jus nėra rūškynių, kad verdat grabūzdus?! Nč. Privirė grabūzdų, ale valgyt nemožna Arm. 2. scom. nevikrus, nedailus žmogus ar gyvulys, gremėzdas: Tas grabū̃zdas nemoka nė klumpių pasidirbti Švn. Eik tu, grabūzde (apie mažą ir storą žmogų), argi tau tiks piemenuko sermėga? Rdm. Kumelaitę sveiką atdavė, govė kokį grabū̃zdą (menką arklį) Lp. Neturėjau kuo šerti, arkliai kap grabūzdai Lš.